kelias y zvaigzdes 3 dainu tekstai

Kelias į žvaigždes 3 himnas


Be dainų nemiela gyventi,
Sukurk kitiems tu muzikos šventę,
Įdėk į ją neramiąją širdį,
Lai girdi visi koks esi...


Visada dainuok ir svajok,
Dovanoki meilę, o ne liūdesį, tu gali...
Visada dainuok, nusijuok
Su daina gyventi gera!

Dainuok, kad liūdesys išnyktų,
Svajok - pasiekti savo tikslą...
Sėkmė lydės, tu patikėk!


Jei tave kankina problemos,
Sunku šiandien, nes vėl esi vienas...
Atverk duris, įkvėpk gryno oro
Pažvelki aplink, čia pildosi norai!

Visi keliai čia veda į priekį,
Savom jėgom privalom tikėti,
Padėk draugam kely nesustoti
Visus mus sujungė daina!


Visada dainuok ir svajok,
Dovanoki meilę, o ne liūdesį, tu gali...
Visada dainuok, nusijuok
Su daina gyventi gera!

Dainuok, kad liūdesys išnyktų,
Svajok - pasiekti savo tikslą...
Sėkmė lydės, tu patikėk!


Visada dainuok ir svajok,
Dovanoki meilę, o ne liūdesį, tu gali...
Visada dainuok, nusijuok
Su daina gyventi gera!

Dainuok, kad liūdesys išnyktų,
Svajok - pasiekti savo tikslą...
Sėkmė lydės, tu patikėk!

Dainuok, kad liūdesys išnyktų,
Svajok - pasiekti savo tikslą...
Sėkmė lydės, tu patikėk!

Dainuok!

Evelina - Visko bus
Tu dar nežinai, ko verkia lietus.
Kaip skleidžias žiedai ir kvepia medus.
Tu dar nežinai, koks pasaulis gražus.

Tik tu gyvenk, kad gyvent.
Tik tu mylėk, kad mylėt.
Visko bus, visko bus, visko bus,
Džiaugsmo ašarų bus,
Laimės pasakų bus – visko bus
Visko bus, visko bus, visko bus.
Bet tik meilės tokios, mūsų meilės dienos – nebebus.

Tu dar nežinai, ką ruošia dangus
Ir kam angelai dalina sapnus.
Tu dar nežinai ar likimas – žiaurus.

Tik, Tu, gyvenk, kad gyvent.
Tik, Tu, mylėk, kad mylėt.
Visko bus, visko bus, visko bus,
Džiaugsmo ašarų bus,
Laimės pasakų bus – visko bus.
Visko bus, visko bus, visko bus,
Bet tik meilės tokios, mūsų meilės dienos – nebebus.

Visko bus, visko bus, visko bus,
Džiaugsmo ašarų bus,
Laimės pasakų bus – visko bus.
Visko bus, visko bus, visko bus,
Bet tik meilės tokios, mūsų meilės dienos – nebebus.
Bet tik meilės tokios, mūsų meilės dienos – nebebus.
Bet tik meilės tokios, mūsų meilės dienos – nebebus.


Aušrinė - Kai žiūriu pro langą
Kai kelias nebevedė niekur,
Lyg žiema užkankino vienatvė.
Tau atleidau,
Kai žodžiai nereiškė jau nieko.
Supratau, kad laukti neverta,
Taip geriau.

Kai žiūriu pro langą,
laukiu kol nukris iš dangaus
verkiantis lietus ant mano pagalvės.
Kai žiūriu pro langą,
Liūdną tavo veidą matau -
Suprantu ir aš savo kaltę.

Gal ir pats tu pajausi
Koks atgal sunkus būna kelias -
Jodas kelias.
Gal sugrįžęs paklausi,
Ką veikiau, kai buvo negera.
Ką veikiau?

Kai žiūriu pro langą,
laukiu kol nukris iš dangaus
verkiantis lietus ant mano pagalvės.
Kai žiūriu pro langą,
Liūdną tavo veidą matau -
Suprantu ir aš savo kaltę.

Man mieliau vanduo, nei ugnis -
Tai mano paslaptis.
Mintyse esu kažkur aukštai,
Ten kur tu dar niekad nebuvai.

Kai žiūriu pro langą,
laukiu kol nukris iš dangaus
verkiantis lietus ant mano pagalvės.
Kai žiūriu pro langą,
Liūdną tavo veidą matau -
Suprantu ir aš savo kaltę.

Kai žiūriu pro langą,
laukiu kol nukris iš dangaus
verkiantis lietus ant mano pagalvės.
Kai žiūriu pro langą,
Liūdną tavo veidą matau -
Suprantu ir aš savo kaltę. [2k.]



Gintarė - Jei gali - meilės duok
Kai lauke blogas oras, pabunda vėl noras prieiti arčiau prie tavęs,
Pažiūrėt į akis ir skaityti minčių žinutes.
Aš norėčiau juokauti ir duoti, ir gauti, ilgam pasilikt su tavim.
Pasakyk, kad myli, padaryk ką gali - padaryt.

Aš nenoriu avansu man suteikto šanso, tik noriu pabūt savimi,
Bet matau iš akių, kad kančia tau esu, tiesos nebijok pasakyt.
Negali meilės duot, tai ir eik sau miegot, tik prašau nelaikyki manęs.
Nesakyki, kad myli, išeisiu aš tyliai, galėsi mylėti save.

Jei gali, meilės duok, (duok) jei gali, meilės duok. (duok)
Jei gali, meilės duok, (duok) jei gali, meilės duok. (duok)
Jei gali, meilės duok. (duok)

Kai matau, koks tu vyras, man ašaros byra ir krenta iš rankų daiktai.
Tu ne aristokratas, ir taip viskas matos, labai.
Jei patenkam į bėdą, tai gėda pelėda, pagalbos sulaukt negaliu,
Bet matau iš akių, kad kančia tau esu - aš viską gerai suprantu.

Negali meilės duot tai ir eik sau miegot tik prašau nelaikyki manęs
Nesakyki, kad myli, išeisiu aš tyliai galėsi, mylėti save.
Jei gali, meilės duok, (duok) jei gali, meilės duok. (duok)
Jei gali, meilės duok, (duok) jei gali, meilės duok. (duok)
Jei gali, meilės duok. (duok)

Negali meilės duot, tai ir eik sau miegot tik prašau nelaikyki manęs.
Nesakyki kad myli, išeisiu aš tyliai, galėsi mylėti save.
Negali meilės duot, tai ir eik sau miegot, tik prašau nelaikyki manęs.
Nesakyki kad myli, išeisiu aš tyliai, galėsi mylėti save.

Jei gali, meilės duok, (duok) jei gali, meilės duok. (duok)
Jei gali, meilės duok, (duok) jei gali, meilės duok. (duok)
Jei gali, meilės duok. (duok)


Laisva - Lijo lietūs
Lijo lietūs gaivindami žmones,
Skendo žemė lyg tirptų ledai
Ir aplinkui girdėjos spėliojant,
Kad ruduo pasibaigs per vėlai.
Jei mes buvom blogi šiam pasauliui,
Reiks už viską mokėt du kartus,
Nors ir aukso nežarstėme saujom,
Bet paklydom savo namuos.

Lijo lietūs be vėjo iš praverto dangaus,
Man visai neskaudėjo aš gimiau iš lietaus,
Nesakiau blogo žodžio ir juokiausi viena
Ir ėjau per tą lietų – nuoga.

Virto medžiai nuo pusgirčio vėjo -
Žemei liko jų šaknys, deja,
Tai ar vėjas staiga išprotėjo?
Ar tai žemė patapo silpna?

O ruduo vėl paukščius išlydėjo,
Ir apsvaigęs nuo savo darbų,
Susirinko lapus ir išėjo
Mus palikęs kartu su lietum,

Lijo lietūs be vėjo iš praverto dangaus,
Man visai neskaudėjo aš gimiau iš lietaus,
Nesakiau blogo žodžio ir juokiausi viena
Ir ėjau per tą lietų – nuoga.

Lijo lietūs be vėjo iš praverto dangaus,
Man visai neskaudėjo aš gimiau iš lietaus,
Nesakiau blogo žodžio ir juokiausi viena
Ir ėjau per tą lietų – nuoga.
Ir ėjau per tą lietų – nuoga.
Ir ėjau per tą lietų – nuoga.